Technologijų bendrovės „Samsung Electronics Baltics“ inicijuoto tyrimo duomenys parodė, kad apie 90 proc. Lietuvoje apklaustųjų atžalas auginančių žmonių sutinka, kad vaikų veikla telefone turėtų būti pilnai ar iš dalies kontroliuojama. Be to, 3 iš 4 respondentų atsakė, kad stengiasi kontroliuoti savo vaikų naudojimąsi telefonu.
Tiesa, įdomu pastebėti, kad nors ir absoliuti dauguma sutiko, kad vaikų veikla telefone turėtų būti kontroliuojama, net 27 proc. apklaustųjų įvardijo, jog niekada nėra naudoję specialių tėvų kontrolės priemonių. Be to, 13 proc. tėvų kontrolės priemones yra naudoję, tačiau šuo metu – jomis nesinaudoja.
„Remiantis apklausos duomenimis galime pastebėti, jog beveik pusė tėvų Lietuvoje nenaudoja esamų tėvų kontrolės priemonių. Taip tėvai praleidžia svarbų aspektą – kontrolės priemonės ne tik padeda nesudėtingai ir patogiai stebėti bei valdyti vaiko kasdienį naudojimąsi telefonu, bet ir leidžia lengviau užtikrinti paties vaiko duomenų ir visos šeimos duomenų saugumą“, – sako produktų treneris A. Mateika.
Be kontrolės – atsiranda saugumo spragos
Kibernetinės patyčios ir internetiniai sukčiai yra vis dažniau visuomenėje aptariama ir dėmesio sulaukianti problema.
„Tėvų kontrolės priemonės leidžia tėvams stebėti vaikų bendravimą internete, įskaitant tekstinius pranešimus, veiklą socialiniuose tinkluose ir programėlių naudojimą. Būdami informuoti apie savo vaikų bendravimą skaitmeninėje erdvėje, tėvai gali pastebėti kibernetinių patyčių ar įtartino elgesio požymius bei užkirsti kelią galimoms pasekmėms“, – sako A. Mateika.
Ekspertas prideda, kad kai kurios tėvų kontrolės priemonės, pavyzdžiui, „Google Family Link“, siūlo tokias funkcijas, kaip buvimo vietos sekimas – jos gali padėti tėvams užtikrinti ne tik kibernetinį, bet ir fizinį vaikų saugumą.
Šioje vietoje svarbu, jog vaikai naudotųsi patikimais telefonais – pasižyminčiais tvirtu ir aplinkos veiksniams atspariu korpusu, ilgu baterijos veikimo laiku. Vieni iš tokių įrenginių – vidutinės klasės „Galaxy A“ serijos išmanieji telefonai, turintys integruotus skaitmeninės gerovės ir tėvų kontrolės sprendimus.
Anot A. Mateikos, suteikiant vaikams pilną laisvę be priežiūros naudotis išmaniaisiais įrenginiais gali būti rizikuojama asmeninių duomenų saugumu. Vaikai, kurių kritinis mąstymas vis dar besiformuojantis, naudodamiesi telefonu gali nesąmoningai pasidalyti neskelbtina asmenine informacija, pavyzdžiui, savo vardu ar pavarde, namų ar mokyklos adresu, o kartais – ir asmeniniais kitų šeimos narių duomenimis.
„Tiesa, tvarkytis su šiuo iššūkiu gali padėti net kelios priemonės. Visų pirma – vaikų švietimas apie saugumą internete. Atlikto tyrimo duomenimis, net 87 proc. apklaustųjų tėvų yra šnekėję su savo atžalomis apie saugumą internete. Tai – džiugi statistika, tačiau vertėtų nepamiršti, kad ši praktika turėtų būti nuolat kartojama, o vaikų žinios apie saugumą internete – vis plečiamos“, – pabrėžia produktų treneris Andrius Mateika.