Prie Vakarų Australijos krantų, Ryklių įlankoje, mokslininkai aptiko 4500 metų senumo jūros žolę, kuri išaugo daugiau nei 200 kvadratinių kilometrų povandeninio jūros dugno, maždaug tokio pat dydžio kaip 20 000 futbolo aikščių.
Didžiausias Žemėje augalas
Augalas, vadinamas „Posidonia australis” arba pluoštine piktžolė, dažniausiai aptinkamas pietinėje Australijos pakrantėje. Kai mokslininkai pradėjo ieškoti genetinių pluoštinių piktžolių skirtumų visoje įlankoje, jie nustatė, kad tai ne keli egzemplioriai, o vienas augalas.
„Galvojome, kas čia per velnias? Buvome visiškai sutrikę”, – sakė Flinderso universiteto aplinkosaugininkas daktaras Martinas Breedas.
Pasak Vakarų Australijos universiteto (UWA) tyrimo bendraautorės daktarės Elizabeth Sinclair, iš jūržolės pievos paimti originalūs mėginiai yra paruošti genetiniams egzemplioriams. Tyrėjų komanda ir toliau tirs šio augalo ypatybes, tačiau jau spėlioja, kaip jis išgyveno.
„Užuot pusę savo genų gavusi iš mamos, o pusę iš tėvo, ji (Posidonia australis – red.) juos visus išlaiko“, – aiškino Sinclair ir pridūrė, kad tai suteikia augalui įgimtą genetinę įvairovę.
Tyrėjų teigimu, Posidonia australis išaugo iš vieno kolonizuojančio sodinuko, panašiai kaip auga veja. Dabar jie priduria, kad augalas tapo įvairių jūrų būtybių, įskaitant vėžlius, delfinus, dugongus, krabus ir žuvis, buveine.