Streso sukeltos ligos jau seniai nebėra kažkas iš mokslinės fantastikos kategorijos. Vis greitėjantis gyvenimo ritmas, šeimyniniai bei profesiniai sunkumai yra galingi streso šaltiniai kiekvienam.
Streso tipai
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paaiškino, kokias ligas žmonėms sukelia stresas ir įvardijo požymius, pagal kuriuos tai galima nustatyti.
Pirmiausia turėtumėte nustatyti, kokie yra streso tipai. Mokslininkai ją skirsto į ūminę ir lėtinę. Pirmasis trunka trumpai, o antrasis trunka ilgą laiką. Kitas streso tipas vadinamas epizodiniu. Jis pasireiškia protrūkiais, tačiau žalingas poveikis sveikatai netampa mažesnis.
Taip pat yra „teigiamas“ stresas. Jį žmonės gali gauti dalyvaudami masiniuose renginiuose, pavyzdžiui, mėgstamo atlikėjo koncerte, atrakcionuose ar prieš ilgai lauktą pasimatymą. Įdomu tai, kad net tokia streso forma gali išsivystyti į lėtinę formą.
Kokios ligos gali atsirasti dėl streso?
Visų pirma, stiprūs išgyvenimai veikia kraujagyslių ir širdies sveikatą. Esant stipriam stresui, organizmas gali reaguoti su hipertenzija, aritmija ir net širdies priepuoliu ar insultu. Jei jo lygis pasiekia kritinį lygį, mirtina baigtis yra visiškai įmanoma.
Ūminį stresą lydi aštrūs raumenų susitraukimai. Taip mūsų kūnas bando išgyventi traumuojančią situaciją, kad apsisaugotų nuo grėsmės. Laikui bėgant jis turėtų atsipalaiduoti, tačiau esant lėtiniam stresui, kūnas visada yra budrus. Tai sukelia kaklo skausmą ir migreną, o ateityje gali išsivystyti diabetas.
Taip pat kenčia kvėpavimo sistema. Ūminiai išgyvenimai pagreitina kvėpavimą, kai kuriais atvejais atsiranda dusulys. Lėtinis stresas gali paūminti bronchitą ir kitas kvėpavimo takų ligas, o kraštutiniais atvejais sukelti astmos priepuolį ar panikos priepuolius.
Ligos streso fone neaplenkia ir vyrų. Per didelis psichinis stresas garantuotai sukels erekcijos sutrikimus. Tačiau kenčia ir moterys. Jiems gali sumažėti vaisingumas, atsirasti pilvo pūtimas ar nuotaikų kaita.