Neseniai žurnale „Nature” paskelbtame tyrime teigiama, kad dėl klimato kaitos smarkiai tirpstantis poliarinis ledas turi netikėtą pasekmę: dėl jo lėtėja Žemės sukimosi greitis.
Kalifornijos universiteto San Diege profesorius, geofizikas Duncanas Agnew atliko analizę naudodamasis palydovinių vaizdų duomenimis.
Kaip tai gali būti?
Procesas vyksta taip: kai poliarinis ledas tirpsta ir teka į vandenyną, masės persiskirstymas daro įtaką planetos sukimosi procesui. Iš esmės dėl mažesnės masės ašigaliuose Žemės centras tampa šiek tiek sunkesnis, todėl sulėtėja jos sukimosi greitis. Agnew palygino šį reiškinį su čiuožėja, kuri, sukdamasi ištiesia galūnes, taip sulėtindama greitį.
Šio sulėtėjimo reikšmė yra ne tik mokslinis smalsumas. Jis gali turėti įtakos laiko skaičiavimui – esminiam šiuolaikinio gyvenimo aspektui. Šiuo metu pasaulyje galiojantis laiko standartas – koordinuotas pasaulinis laikas (UTC) – tiksliai atitinka Žemės sukimąsi. Tačiau, kadangi šis sukimasis gali kisti, laikas nuo laiko jį reikia koreguoti.
Tokie patikslinimai, paprastai atliekami pridedant arba atimant šuolines sekundes, turi įtakos įvairioms sistemoms, kurios priklauso nuo tikslaus laiko matavimo, pavyzdžiui, palydovams, kompiuteriams ir finansų įstaigoms.
Skaičiavimai rodo, kad jei netirptų poliarinis ledas, iki 2026 m. prireiktų keliamosios sekundės, kad laikrodžiai atitiktų Žemės sukimosi kryptį. Tačiau dėl tirpstančio ledo sukelto sulėtėjimo šis patikslinimas gali įvykti tik 2029 m. Šis vėlavimas rodo, kad klimato kaita daro didelį poveikį pagrindiniams Žemės procesams.