Pastato vėdinimo sistemos keitimui ar įrengimui reikalingas profesionalus projektas, kuriame taip pat pateikiamos rekomendacijos dėl naudojamų vamzdžių tipo ir dydžio. Pagrindinis parametras, į kurį reikia atsižvelgti, yra vėdinimo vamzdžio skersmuo ir tinkama jo izoliacija.
Ventiliacijos vamzdžiai ir jų tipai
Iš esmės aptariami vamzdžiai gali būti skirstomi į izoliuotus ir neizoliuotus, taip pat yra modelių iš vario, aliuminio, rūgštims atsparių ir cinkuotų lakštų bei lanksčių PVC vamzdžių. Kurie ventiliacijos vamzdžiai yra geriausi? Sunku vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą, nes skirtingų tipų instaliacijai gali prireikti šiek tiek skirtingų vamzdžių. Tačiau dažniausiai pasirenkami izoliuoti ir lygūs vamzdžiai, nors gofruoti vamzdžiai tinkami montuoti trumpomis atkarpomis, pvz., jungiant šilumos rekuperatorius, vėdinimo groteles ar anemostatus. Taip pat verta prisiminti, kad pigūs, neizoliuoti vamzdžiai padidina kondensacijos riziką, dėl kurios gali atsirasti matoma drėgmė ir pažeisti pastato sienas. Be to, pagrindinis jų trūkumas yra akustinės izoliacijos trūkumas esant vėdinimui būdingo triukšmo atveju.
Kokie vamzdžiai skirti gartraukio ventiliacijai?
Virtuvės gartraukis yra įprastas mechaninio vėdinimo elementas kiekviename name ar bute. Kad jis veiktų efektyviai ir tinkamai, be kita ko, reikalinga: tinkama jungtis, kuri garantuos efektyvų, bet ir tylų veikimą. Jei įmanoma, prie išmetimo kanalo verta prijungti gaubtą su ortakiu. Tokiu atveju gartraukis veiks kaip ištraukiklis ir gaminant susidarantį užterštą orą išneš už pastato ribų. Šiam tikslui rekomenduojama naudoti standžius ir lygius vamzdžius, kurių skersmuo turi būti toks pat kaip variklio išleidimo angos skersmuo, t.y. dažniausiai 150 mm. Jie užtikrina geriausius įmanomus įrenginio veikimo parametrus.
Kokie vamzdžiai tinka gravitacinei ventiliacijai?
Gravitacinis vėdinimas, dar žinomas kaip natūralus vėdinimas, yra seniausias ir paprasčiausias pastatuose naudojamas oro mainų būdas. Svarbu tinkamai sukonstruoti vamzdžius, kad jie užtikrintų tinkamą traukos jėgą. Jo vertė visų pirma priklauso nuo pasipriešinimo, kurį turi įveikti oras tekėdamas ortakiu. Kuo lygesnės kanalo sienelės, tuo mažesnis oro pasipriešinimas.
Kokie vamzdžiai tinka mechaniniam vėdinimui?
Mechaninio vėdinimo atveju sunku aiškiai nurodyti, kokio tipo ortakiai – standūs ar minkšti yra tinkamiausi. Kiekvienas iš jų gali puikiai atlikti savo funkciją, jei visa instaliacija yra tinkamai suprojektuota ir sumontuota.
Standartiniai vamzdžiai yra lygūs, dažniausiai pagaminti iš lakštinio metalo ir izoliuoti vata. Jų pranašumas dažniausiai yra žema kaina ir gera garso izoliacija, taip pat didelis patvarumas ir atsparumas mechaniniams pažeidimams. Tačiau trūkumas yra tai, kad montuojant reikia būti labai atsargiems. Jei netinkamai sumontuos nekvalifikuoti asmenys, visas įrenginys gali būti triukšmingas ir sukelti didelį oro srauto pasipriešinimą.
Savo ruožtu šiuolaikiniai lankstūs vamzdžiai yra minkšti, taip pat gali būti labai patvarūs ir lankstūs. Jie puikiai veiks vėdinimo įrenginiuose su šilumos atgavimu. Jų yra daug, net labai mažų skersmenų, todėl juos galima lengvai paslėpti lubose ar pakabinamose lubose. Jie yra sandarūs ir atsparūs mechaniniams pažeidimams. Jų vidinis lygumas reiškia, kad oro srauto pasipriešinimas yra mažas.
Į ką reikėtų atkreipti dėmesį renkantis vėdinimo vamzdžius?
Nepriklausomai nuo pasirinkto vamzdžio tipo, juos montuojant verta prisiminti keletą taisyklių. Visų pirma, geriausia, kad vėdinimo kanalai būtų kuo trumpesni. Taip pat reikėtų vengti stačių kampų jungiant vamzdžius – geriau naudoti optimalius, švelnius lenkimus. Vėdinimo kanalai grindyse turi būti plokšti (stačiakampiai) ir įrengti prieš liejant betoną. Savo ruožtu nešildomose zonose įrengiami vamzdžiai turi būti izoliuoti, o einančios dalys, pvz., pakabinamos lubos, papildomai izoliuotos mineraline vata.
Pasirinkti tinkamą vamzdį konkrečiam vėdinimo tipui nėra lengva, tačiau aukščiau pateikti patarimai tikrai padės priimti teisingą sprendimą.