Išanalizavę dviejų dešimtmečių palydovines nuotraukas, JAV ir Jungtinės Karalystės mokslininkai nustatė, kad Žemės vandenynai tampa vis žalesni. Tai galimai atspindi klimato kaitos poveikį fitoplanktono populiacijoms šiltėjančiame pasaulyje.
Kai žalia spalva yra bloga?
Mažyčiai mikrobai, įskaitant dumblius, fotosintezei naudoja žalią chlorofilą. Taigi kuo daugiau jų yra, tuo žalesnė tampa jų gyvenamoji aplinka. Tačiau kad ir koks patrauklus atrodytų žalesnis pasaulis, tikėtina, kad fitoplanktono koncentracijos padidėjimas gali turėti daug šalutinių padarinių vandenynų ekosistemoms.
Jau dabar stebime rimtus trumpalaikius karščio sukelto fitoplanktono gausėjimo padarinius. Dėl staigaus populiacijos bumo aplinkoje trūksta deguonies, todėl susidaro hipoksinės negyvosios zonos, iš kurių išsigelbėti gali ne visi gyvūnai.
Tačiau yra ir ilgalaikių pasekmių, kurias dar turime suprasti.
Vienas iš atvirų klausimų, susijusių su šiais ilgalaikiais pokyčiais, yra tai, kiek duomenų užteks jiems nustatyti: manoma, kad norint aptikti pokyčius vandenynų ekosistemose reikės trisdešimties metų stebėjimų.
Vandenyno paviršiaus spalvos pokyčių žemėlapis
Šiame paveikslėlyje tyrėjų komanda demonstruoja, kad jau dabar pakanka maždaug 20 metų iš palydovo MODIS-Aqua gaunamų duomenų, kad galėtume stebėti, suprasti ir greičiau reaguoti į klimato pokyčius.
Toks greitas reagavimas įmanomas dėl nuotolinio atspindžio stebėjimo, kurio metu fiksuojami vandenyno spalvos vaizdai pagal atsispindėjusią šviesą. Apdoroti šiuos vaizdus tam tikrais atžvilgiais yra paprasčiau nei bandyti įvertinti fitoplanktono populiacijas kitais metodais, pavyzdžiui, chlorofilo a įverčiais.
Tai nereiškia, kad fitoplanktonas yra vienintelė priežastis, dėl kurios vandenynas gali tapti žalesnis, pripažįsta tyrėjai. Tačiau jų analizė glaudžiai susijusi su pažangiu modeliu, pagal kurį numatoma, kaip vandenynų ekosistemos gali reaguoti į klimato kaitą.
Per pastaruosius 20 metų didelėje vandenyno dalyje labai pasikeitė nuotolinio stebėjimo atspindys, taigi ir vandenyno paviršinio sluoksnio ekologija.
Vandenyno žalėjimas ypač pastebimas netoli ekvatoriaus
Kadangi fitoplanktonas sugeria anglies dioksidą, didėjanti jo gausa gali būti vertinama kaip vertingas anglies dioksido absorbentas, todėl šis ryšys yra sudėtingesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
Tačiau kadangi fitoplanktonas gali pakeisti daug aplinkos parametrų, įskaitant temperatūrą, maistinių medžiagų prieinamumą ir šviesos kiekį vandenyje, ir yra jūrų mitybos grandinės pagrindas, jo gausėjimas taip pat gali sukelti didelių pokyčių tokiuose ištekliuose kaip saugomos teritorijos ir žvejyba. Taigi tikėtina, kad tai gali padaryti daugiau žalos nei naudos.
Tyrime pernelyg giliai nesigilinama į pasekmes, tačiau kad ir ką reikštų šis vandenyno žalėjimas, panašu, kad jis jau vyksta – dešimtmečiu anksčiau, nei prognozuota. Apskritai šios išvados rodo, kad klimato kaitos poveikis jau jaučiamas paviršinių jūrų mikrobų ekosistemose, tačiau žmonės jo dar nepastebėjo.