„Sengirės fondas“ pristatė svarbiausius, per praėjusius metus pasiektus rezultatus: per 2023-iuosius 61,79 hektarais padidintas globojamų miškų plotas ir sulaukta rekordinė vienkartinė 100 tūkst. eurų parama. Augant visuomenės palaikymui, per 4 veiklos metus parama organizacijai perkopė 1 mln. Eur.
Gegužės 15 d., 2024 m. 4-ąjį gimtadienį atšventęs „Sengirės fondas“ pristatė 2023 m. veiklos ataskaitą. Joje – reikšmingiausi įvykiai bei pasiekimai, tarp kurių rekordinė vienkartinė parama, siekianti 100 tūkst. eurų. Bendra paramų suma per visą fondo gyvavimo laikotarpį perkopė 1 mln. eurų, o tikslas iki 2023 m. galo globoti 100 ha sklypų buvo viršytas. Per 2023-uosius išpirkta tiek miškų, kiek per pirmuosius 3 metus kartu sudėjus, tad didėjantis visuomenės noras išsaugoti senuosius miškus ateities kartoms akivaizdus – tą rodo ir išaugusi fondo bendruomenė, padidėjęs visuomenės palaikymas ir vis augantis privačių bei verslo rėmėjų skaičius.
„Džiaugiamės viršytais lūkesčiais ir tuo, kad auga mūsų bendruomenė – tiek skiriančių GPM dalį, tiek dovanojančių miškus ar kitaip prisidedančių prie mūsų veiklos. Daugėja nuolatinių verslo rėmėjų bei tarptautinio lygio organizacijų, remiančių finansiškai ar suteikiančių paramą paslaugomis. Kasmet 40-70 žmonių savanoriškai savo profesiniais įgūdžiais ir skiriamu laiku padeda įgyvendinti fondo tikslus. Prisideda ir mokyklos, universitetai, kūrėjai ir net vaikai, rengdami paramos akcijas. Svarbi ir pernai startavusi Užstato sistemos administratoriaus iniciatyva „Keisk tarą į šlamančius“. Pastebime, kad daugėja ir miškų išsaugojimo iniciatyvų, – sakė „Sengirės fondo“ vadovė Rimantė Paulauskaitė-Digaitienė. – Tikime, kad kaip sengirėje, taip ir mūsų fondo bendruomenėje įvairovė užtikrina atsparumą ir stabilumą ilgiems metams.“
Organizacijos savanoriai, remdamiesi 40 kriterijų, nuolatos atlieka vertingiausių Lietuvos miškų paiešką ir atranką, taip pat sudėtingas derybų ir išpirkimo procedūras, taigi, aktyviai fondas veikia ir šiemet – per 2024-uosius jau išpirkta 49 hektarų – praplėstas miškų masyvas Raigardo slėnio miške, taip pat įsigytas miško lopinėlis Dzūkijoje bei kol kas didžiausias vientisas 39 ha sklypas Molėtų rajone.
Pasak R. Paulauskaitės-Digaitienės, prie šių pasiekimų labai prisideda aktyvi bendruomenės pagalba – kiekvienas paaukotas euras padėjo išsaugoti apie 2,4 kv. metrų senųjų miškų, taigi kiekvieno, prisidėjimas net ir nedidele suma yra be galo reikšmingas fondo veiklai. Skaičiuojant nuo įsikūrimo iki pat šiandien, organizacija jau panaudojo apie 70 proc. visos paramos – iš viso išpirkta ir globojama 168 hektarai būsimų sengirių.
Tarp pasiekimų – ir visuomenės edukacija bei viešojo intereso gynimas
Metinėje ataskaitoje akcentuojama ne tik parama, bet ir kiti organizacijai svarbūs pasiekimai – sutelktas apeivių tinklas globojamų miškų peržiūrai, inicijuotas medžioklės uždraudimo fondo miškuose procesas, atlikti išsamūs tyrimai Moniškio miške, pradėtas filantropų dėka išsaugotų miškų vardinis ženklinimas.
„Tęsiame ir mums labai svarbią edukacinę veiklą – praėjusiais metais pradėjome kurti senųjų miškų pažinimo programą įvairaus amžiaus vaikams. Skaitytos 26 paskaitos įvairiuose renginiuose, 15 edukacinių išvykų į senuosius miškus, – dėstė fondo vadovė. – Taip pat kartu su kitomis organizacijomis aktyviai kreipėmės į institucijas miškų politikos klausimais bei buvome vieni iš paraiškos dalyvių dėl žmogaus ir miško ryšio įtraukimo į nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą.“
Paulauskaitė-Digaitienė džiaugiasi ir tuo, kad kiekvienais metais sąvoka „sengirė“ vartojama vis dažniau tiek mokyklose, tiek institucijose, o edukacinis fondo turinys pasiekia vis daugiau žmonių – tiek socialiniuose tinkluose, tiek renginiuose, festivaliuose ar verslo susitikimuose.
Šiemet fondo planuose – esamų miško masyvų plėtra, edukacijos tęsimas, nuolatinė globojamų miškų priežiūra ir pažinimas bei noras iki metų galo būti išpirkus bent 170 ha būsimųjų sengirių. Pastarasis tikslas jau beveik pasiektas.