Negrįžtami smegenų veiklos sutrikimai, pasireiškiantys demencija, smarkiai pakeičia ne tik sergančiojo, bet ir visos jo šeimos gyvenimą. Kaip susidoroti su šiuo išbandymu ir kur rasti jėgų gyventi toliau?
DEMENCIJA ŠEIMOJE
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, šiuo metu pasaulyje yra apie 44 mln. demencija sergančių pacientų. Vienaip ar kitaip su šiuo sunkiu intelekto sutrikimu susiduria ne vienas lietuvis: demencija gali būti diagnozuojama giminaičiams, draugams, pažįstamiems. Tačiau labiausiai mus gąsdina artimiausių žmonių – tėvų ir senelių – psichinės būklės pokyčiai.
Sunku matyti, kaip negrįžtamai pasikeičia brangaus žmogaus elgesys. Baisu, kad draugai, kolegos, kaimynai sužinos apie ligą ir nustos bendrauti arba, priešingai, pradės pernelyg įkyriai reikšti užuojautą.
Šeima yra vienas organizmas: jei kas nors nutinka vienam iš jos narių, tai paveikia ir kitus.
Keičiasi gyvenimo būdas, atsiranda „naujos eilutės“ finansinėse išlaidose, dažnai į namus ateina naujas žmogus – slaugytojas, sveiki šeimos nariai turi vis mažiau laiko sau, žlunga kai kurie planai… Kaip priimti šiuos neišvengiamus pokyčius?
KĄ DARYTI?
Suburkite „šeimos tarybą“
Dažniau susirinkite kaip šeima ir aptarkite pokyčius, nuspręskite, kokios pagalbos šeimai reikės ir kur jos gauti, ko teks atsisakyti, kaip paskirstyti pareigas tarp artimų ir tolimų giminaičių. Sergantis asmuo neturėtų dalyvauti šiose diskusijose – tai gali pažadinti kaltės jausmą, kuris kartais atsiranda net vėlyvose demencijos stadijose.
Organizuokite šventes
Sergančiam giminaičiui naudinga dalyvauti aptariant džiugius įvykius, tai pakels jo nuotaiką. Švenčių planavimas verčia galvoti apie gerus dalykus ir suteikia daugiau energijos.
Šventiniai renginiai neturėtų būti per daug triukšmingi ir perpildyti, tačiau į namus reikėtų pasikviesti svečių, bent jau svarbiausiomis progomis: kad namuose skambėtų ne tik pokalbiai apie problemas, kad girdėtųsi juokas ir muzika. Tačiau, žinoma, pageidautina, kad žmonės, kurie ateis pas jus į namus, būtų taktiški, linksmi ir draugiški.
Susitikite su draugais
Dažnai pagrindinė ligonio priežiūra tenka kažkam vienam. Jis turi pertvarkyti visą savo gyvenimą ir pamiršti save, savo interesus. Tokiam žmogui reikia su kuo nors pasidalyti savo nuoskaudomis, susierzinimu, neviltimi. O pavargę artimieji dažnai nėra pasirengę jį išklausyti.
Štai kodėl susitikimai su draugais yra tokie svarbūs. Pasivaikščiojimas ar pasisėdėjimas kavinėje suteiks galimybę pakeisti aplinką, išsikalbėti ir pasijusti šiek tiek laisvesniam.
Demencijai skirtuose forumuose ir interneto svetainėse galite pasikalbėti su žmonėmis, kurie šią problemą išmano geriau už jus, kurie jums patars, palaikys ir pasidalys naudingais kontaktais. Draugai gali suteikti ir reikšmingesnę pagalbą – pavyzdžiui, pasėdėti su ligoniu, kol jūs eisite į koncertą ar kirpyklą.
Pasikalbėkite su vaikais
Net maži vaikai jaučia, kad šeimoje kažkas vyksta, jie pradeda blogai miegoti, dažniau būna irzlūs, nerimauja, kad nebėra tėvų dėmesio centre. Taigi būtinai skirkite laiko paaiškinti vaikui, kas vyksta ir kad artimojo elgesio pokyčiai yra susiję su jo liga.
Vaikai ir paaugliai gali jums padėti kuo tik gali – pavyzdžiui, nuvesti močiutę ar senelį į kiemą, kurį laiką pasėdėti su juo, drauge pažiūrėti nuotraukas ar kt. Tačiau neperkraukite jų – neverskite jų būti labiau subrendusiais, nei jie yra. Suteikite jiems galimybę gyventi savo gyvenimą.
Neatsisakykite ateities planų
Atvirkščiai, stenkitės, kad pagrindiniai planai būtų įgyvendinti. Įdomios studijos, naujos profesijos mokymasis, kelionės būtinai turėtų būti jūsų planuose, kad neatrodytų, jog šis gyvenimas baigėsi anksčiau laiko. Sergančiam žmogui reikia priežiūros, bendravimo, bet jam nereikia, kad paaukotumėte savo gyvenimą.
Net sunkiausiomis akimirkomis nenustokite kurti planų – kad ir ne artimiausiai ateičiai, bet kitam sezonui ar kitiems metams. Juos svarbu turėti – tai padeda galvoti, kad gyvenimas nestovi vietoje ir kad galėsite jį pakeisti į gerąją pusę.