Jie yra visur. Kad ir kaip juos vadintume – „energetiniais vampyrais“ ar neurotiškomis asmenybėmis – jie geba įnešti chaoso į mūsų gyvenimą, išsunkti jėgas bei energiją. Žinoma, nebent mes to neleisime…
„ENERGETINIAI VAMPYRAI“: KAS TAI?
„Energetiniai vampyrai“ – tai neurotiški žmonės, kenčiantys nuo įvairių asmenybės sutrikimų. Jiems būdingi keli išskirtiniai bruožai:
- siekia pažeisti kito asmens ribas;
- iš visko daro dramą, net jei tam nėra jokios priežasties;
- pernelyg kritiški, ieškantys kaltų ir priekaištaujantys;
- nuolat skundžiasi ir „verkšlena“, jiems sunku įtikti;
- nuolat ginčijasi, su jais susitarti – tikra problema;
- reiklūs ir kaprizingi kaip vaikai, kuriems žodis “ne” tiesiog neegzistuoja;
- pesimistai, visur įžvelgiantys blogus ženklus;
- nesugebantys prisiimti atsakomybės, kaltinantys visus dėl savo problemų.
Būdami šalia jo, netrukus pajusite, kaip jo problemos tampa jūsų problemomis, ir visą dieną skirsite tik joms, pamiršdami save ir savo reikalus.
3 ŽINGSNIAI, KURIE PADĖS APSISAUGOTI NUO „ENERGETINIO VAMPYRO“
Supraskite, kad esate „energetinio vampyro“ akiratyje
Jų sarkastiški komentarai ir ekscentriškumas iš pradžių gali suintriguoti, jų šviežios apkalbos ir pikantiškos detalės privers jus laukti tęsinio.
Juos supančią lengvą dramos nuojautą ir paslaptingas kančias priimsite kaip ženklą, kad šalia jūsų gili ir nepaprasta asmenybė, o pasakojimai apie jų sunkų likimą ir persekiojančias nesėkmes sukels simpatiją ir gailestį.
Tačiau netrukus jus apims keistas jausmas: čia kažkas ne taip. Neignoruokite to. Po susitikimo ir pokalbio su „energetiniu vampyru“ galite jaustis labai pavargę, gali skaudėti galvą arba staiga pasijusite liūdnas.
Neatmeskite savo pojūčių, nesvarbu, ar tai staigus raumenų sustingimas ir įtampa, ar keistas šaltis ir nerimas. Tai jūsų kūno signalai, kad turite būti atidūs tam, kas vyksta.
Apribokite bendravimą ir aiškiai apibrėžkite savo ribas
Jei negalite visiškai nutraukti bendravimo su „energetiniu vampyru“, apribokite laiką, kurį tiesiogiai su juo bendrausite. Tai nėra taip paprasta, jei „energetinis vampyras“ yra kas nors iš jūsų šeimos narių ar bendradarbių.
Geriausia strategija būtų nesiūlyti jo problemų sprendimų, bet suteikti visą įmanomą emocinę paramą.
Jei jau žinote, kad kiekvienas jų pasakojimas virs meksikietiška muilo opera ar tragedija, geriau pradžioje pasakyti: “Turiu kelias minutes ir atidžiai klausausi. Bet paskui turiu padaryti (toliau įterpkite, ko jums reikia)”. Tada, kai laikas baigsis, mandagiai atsiprašykite ir užsiimkite savo reikalais.
Neleiskite sau įsivelti į jo problemų liūną
Pirmasis jūsų impulsas, žinoma, yra padėti išspręsti daugybę problemų, apie kurias jums pasakoja „energetinis vampyras“. Jei manote, kad galite tai padaryti, jūs tikrai klystate… Net patyrę psichologai ne visada gali pakreipti pokalbį praktiška linkme ir sustabdyti tokių žmonių skundų srautą.
„Energetinis vampyras“ arba paneigs visus jūsų siūlomus jo problemos sprendimo būdus, arba pateiks jums dešimt naujų jam nutikusių nelaimių. Jis supras puolimą prieš savo problemas kaip puolimą prieš dalį savo asmenybės, ir tame yra dalis tiesos.
„Energetiniam vampyrui“ reikia jūsų energijos. Nelaukite, kol jis ją pasiims. Geriausia strategija – nesiūlyti jokių sprendimų, neleisti savęs įtraukti į alinančią diskusiją, bet suteikti visą įmanomą emocinę paramą. Pavyzdžiui, jei šalia jūsų yra kolega, kuris kiekvieną dienos minutę reikalauja jūsų pagalbos ir patarimų bei nori, kad prisiimtumėte atsakomybę dėl bet kokių jo ar jos problemų, pasakykite: “Esu tikras, kad rasi tinkamą sprendimą. Tu esi toks protingas. Aš esu su tavimi, tikiu tavimi” ir grįžkite prie savo reikalų.
KĄ DARYTI, JEI JŪSŲ ENERGIJĄ IŠSUNKIA “ENERGETINIS VAMPYRAS”?
Jūsų kolega ką tik grįžo iš pietų. “Ar gali patikėti, man davė atkimštą butelį, sultys buvo kažkokio keisto skonio, tikriausiai dėl to, kad iš tikrųjų buvo atskiestos vandeniu. Kodėl man visada kas nors nutinka?” Kaip atsakyti?
Pažvelkite į problemos šaltinį: jis pats save laiko gana maloniu žmogumi, kuris dėl nežinomų priežasčių visada pralaimi žaidimą su likimu. Taigi jis mato pasaulį kaip priešišką, o pats, jo manymu, į jo gyvenimą sunkinančius įvykius reaguoja gana normaliai. Net ir tie chroniški verkšlentojai, kurie suvokia savo milžinišką skundų srautą, pamaldžiai tiki, kad jų nesėkmės ir viskas, kas jiems gyvenime nepasisekė, pateisina nepasitenkinimo reiškimą tuo, kas vyksta aplinkui. Juk tai jie, o ne mes, likusieji, patyrėme visas nelaimes.
Supraskite, ko nori chroniškas verkšlentojas: jis skundžiasi kitiems, nes ieško užuojautos ir emocinio palaikymo. Kitaip tariant, šie žmonės nori, kad patvirtintumėte jų sunkią gyvenimo patirtį.
Greičiausias būdas išsigelbėti nuo jo nuolatinio nepasitenkinimo monologo – įsijausti, pripažinti verkšlenančiojo jausmus, pritarti jam ir išreikšti užuojautą, o tada nukreipti dėmesį į neatidėliotinus reikalus.