Jei bijote ginti savo nuomonę ir atmetimo perspektyva jus taip gąsdina, kad nedrįstate net apie tai pagalvoti, šis straipsnis skirtas jums.
Kodėl kai kurie visada pasitiki savimi, o kiti taip bijo nepritarimo?
Kodėl vieni žmonės gali lengvai apginti savo nuomonę, o kitus apima nervingas drebulys vien pagalvojus, kad reikės ginti savo poziciją? Kodėl kas nors, net ir sulaukęs 10-ies atsisakymų, toliau juda į priekį ir vis tiek pasiekia savo tikslą? O kažkas taip bijo išgirsti „ne“, kad net nebando…?
Akivaizdu, kad atmetimo baimė yra vienas iš daugelio nesaugumo požymių. Kas giluminiu lygmeniu skiria savimi pasitikintį žmogų nuo nesaugaus?
Prisiminkime „pirmąjį visatos dėsnį“ – „Kur dėmesys, ten ir energija“. Pasitikinčio savimi žmogaus dėmesys sutelktas viduje. Jis remiasi savo vidine šerdimi. Tai suteikia nepriklausomybę nuo išorinės įtakos, žmonių, aplinkybių, įvykių.
Pasitikintis savimi žmogus tiksliai žino, ko nori. Ir veikia remdamasis savo tikraisiais norais. Kartu jis prisiima atsakomybę už viską, kas vyksta jo gyvenime.
Iš jo kalbos matyti, kad jis laiko save atsakingu už visus įvykius: „Aš nusprendžiau / padariau“, „Aš pritraukiau pinigų / klientų“, „Aš sukūriau verslą“. Gyvenimas jam neatsitinka savaime, jis pats jį kuria.
Tuo tarpu nesaugus žmogus susitelkia į išorę, jis neturi tvirtos savitvardos. Todėl nuolat nerimauja: „ką apie mane pagalvos žmonės!“, „ką žmonės pasakys?“, „o kas, jei manęs niekas negerbs?“. Jei išorinė parama dingsta, toks žmogus tiesiog pasineria į savo baimes ir neveiklumą.
Nesaugų žmogų išduoda jo kalba. Juk kaip galvojame, taip ir kalbame. Iš kalbos iš karto tampa aišku, kad gyvenimas su tokiu žmogumi „vyksta“. Dažnai galima išgirsti tokių pasiteisinimų kaip „nesėkminga diena“ ir pan. Jis dreifuoja per gyvenimą, kur vėjas pučia – ten ir plaukia jo valtis be irklų.
Mūsų protas yra mūsų sodas. Ką pasėsi, tą ir pjausi. Kai pasėjame tvirtą atramą savyje, įgyjame pasitikėjimo ir stabilumo savo, kaip gyvenimo autoriaus, pozicijoje.
Ar visada būtina ginti tai, ką galvojate?
Prieš skubant bet kokia kaina ginti savo nuomonę, verta užduoti sau klausimą: „Ar noriu būti teisus, ar laimingas?“. Svarbu pagalvoti apie tai, kas nutinka, kai sugebame ginti savo nuomonę. Kaip tai paveiks jūsų santykius? Jūsų karjerą?
Verta žengti dar vieną žingsnį ir pagalvoti: kodėl tai darote? Koks yra jūsų tikslas?
Ginti savo nuomonę reikėtų tada, kai apgalvojote, kodėl tai darote, racionaliai apskaičiavote visas galimas pasekmes. Ir gautas vaizdas jus visiškai tenkina, esate įsitikinęs, kad tai priartins jus prie tikslo ir neapsunkins jūsų gyvenimo. Jei abejojate, pagalvokite, kaip būti lanksčiam ir kurti bendravimą nekovojant.
Kaip neperžengiant ribos perteikti oponentui savo argumentus?
Bet koks bendravimas turėtų prasidėti nuo tvirto ketinimo būti suprastam ir noro suprasti kitą žmogų. Jei norite būti suprastas, paklauskite kito asmens: „Kaip tu mane supranti?“.
Dažnai po karšto ginčo paaiškėja, kad žmonės kalbėjo apie tą patį. Jie tiesiog negalėjo iš karto suprasti vienas kito ir pasakė per daug, peržengdami savo ribas. Štai kodėl taip svarbu aiškiai įvardyti pagrindines sąvokas ir tezes. Padės aiškinamieji klausimai, tokie kaip „Ar teisingai jus suprantu?“, „Ar tai, apie ką jūs kalbate…?“, „Ką jūs iš tikrųjų turite omenyje?“.
Kai oponentas pajus, kad kalbate jo kalba, pokalbis vyks produktyviai.
Tačiau jei asmuo nesijaučia suprastas, jokie argumentai nepadės. Kuo labiau spausite, tuo labiau pašnekovas ginsis – veiksmo jėga lygi priešingo veiksmo jėgai.
Kaip atsikratyti nervingumo ir stingulio, kylančio laukiant svarbių susitikimų ir dialogų?
- Svarbu perkelti savo dėmesio centrą. Kai intensyviai galvojate apie tai, kaip atsikratyti nerimo ir stingulio, visas jūsų dėmesys sutelktas į kovą su savimi. Taip savo energija tik maitinate nerimą. Taigi susikoncentruokite į savo užduotį, atsakykite sau į klausimus: „Ką aš noriu gauti?“, „Koks mano tikslas?“.
- Prisiminkite teigiamą akimirką, kai buvote ramios būsenos. Giliai įkvėpkite ir labai lėtai iškvėpkite pro sučiauptas lūpas. Įsivaizduokite save įžengiantį į tą ramią būseną.
- Kad nuramintumėte drebulį ir širdies plakimą, praktikuokite ritmišką kvėpavimą: įkvėpkite 4 sekundes, sulaikykite kvėpavimą 4 sekundes, iškvėpkite 4 sekundes, sulaikykite kvėpavimą 4 sekundes. Pakartokite ciklą 3-5 kartus ir pajuskite, kaip nerimo banga atslūgsta.
- Streso reakcijas sukelia hormonai kortizolis ir adrenalinas. Hormonai dopaminas ir serotoninas suteikia mums ramybės ir pasitikėjimo savimi. Norėdami paskatinti jų gamybą, įsivaizduokite rezultato vaizdinį – ką gausite, kai įvyks svarbus susitikimas. „Nupieškite“ geriausią įmanomą rezultatą.
- Yra technikų, kurios leidžia mums greitai pereiti į ramią, pasitikėjimo savimi būseną. Surandame tą asmenybės dalį, kurioje gyvena baimė. Nustatome tos dalies teigiamą ketinimą. Ją suradę, baimę paverčiame atrama, pasisemiame iš jos vertingos patirties ir išgyvename naują produktyvią būseną proto, sielos, kūno lygmeniu. Tada bet kada galime prisiminti šią būseną ir į ją įžengę veikti užtikrintai ir be baimės.
Kaip išsiugdyti savyje savybes, kurios padės tapti tikru lyderiu?
Asmuo, turintis išvystytas lyderio savybes, nebijo ginti savo nuomonės ir neatsisako veikti bijodamas būti atstumtas.
Kas yra lyderis? Tai žmogus, turintis tvirtą vidinę šerdį ir aiškiai suprantantis, ko nori ir kaip to pasiekti. Lyderis visada žino, ką daryti. Štai kodėl žmonės juo seka.
- Pirmoji lyderio savybė yra subjektyvumas. Tai sąmoningumo ir gyvenimo autorystės sinonimas. Svarbu išsiugdyti būseną būti savo gyvenimo autoriumi. Tai yra sąmoningai kurti savo gyvenimo įvykius, o ne tiesiog leisti jiems įvykti. Norėdami tai padaryti, galite išsiugdyti įprotį formuluoti mintis per savęs teiginius. Pavyzdžiui, ne „atėjo pinigai“, o „aš pritraukiau pinigus“.
- Lyderis visada turi aiškią tikslo viziją. Tai galima pasiekti išmokus mąstyti nuo ateities iki dabarties. Tarsi būtumėte tas pats žmogus, kuris jau pasiekė norimą tikslą.
- Gebėjimas išklausyti yra dar viena lyderio savybė, kuri padės jums visada būti geriausiam. Svarbu iš tikrųjų suprasti pašnekovą ir kalbėti su juo jo kalba.
Taigi, norint išsiugdyti lyderystės įgūdžius, labai svarbu gebėti būti ramios būsenos. Norint tai padaryti, verta lavinti emocinio intelekto įgūdžius, kad suprastumėte save ir kitus. Atpažinkite savo poreikius, pastebėkite, kur prarandate išteklius, ir gebėkite juos susigrąžinti.
Visus šiuos įgūdžius galima praktikuoti. Kuo dažniau tai darysite, tuo greičiau stiprės naujos neuroninės jungtys. Ir labai greitai lyderystės ir pasitikėjimo savimi įgūdžiai taps jūsų mąstymo ir įprasto elgesio dalimi. Tai reiškia, kad galėsite lengvai apginti savo nuomonę ir nebijoti būti atstumti.