Pasirodo, kad narcizai yra daug pažeidžiamesni, nei atrodo.
Tokie žmonės gali kelti susierzinimą, norą „pastatyti“ juos į vietą. Tačiau tyrimai rodo, kad tinkamiausias ir veiksmingiausias atsakas į narcizų elgesį – gailestis ir supratingumas.
Ne smerkti, bet užjausti
Jie yra labai pažeidžiami, nors tai ir slepia
Už narcizo arogancijos ir savanaudiškumo slepiasi kančia ir chroniškai žema savivertė. Tai parodė daugybė tyrimų. Pavyzdžiui, atlikus greitųjų asociacijų testą, narciziškų bruožų turintys dalyviai tokius žodžius kaip „aš”, „mano” automatiškai susiejo su neigiamais žodžiais, tokiais kaip „skausmas”, „kančia” ir „mirtis”.
Tiesa ta, kad kitų žmonių dėmesys narcizams būtinas, kad jie galėtų išlaikyti savo vertės suvokimą. Tikėtina, kad egocentriškas elgesys narcizams iš tikrųjų reikalingas tam, kad kompensuotų nepasitikėjimą savimi. Kai jie nesulaukia dėmesio, jų smegenys rodo didelį aktyvumą srityse, susijusiose su socialiniu ir emociniu skausmu.
Tarptautinės neuromokslininkų grupės atliktas tyrimas parodė, kad narcizų prefrontalinės smegenų žievės, atsakingos už savojo „aš” jausmą, ir sričių, atsakingų už atlygio ir malonumo jausmus, ryšiai yra itin silpni. Gali būti, kad narcizams tiesiog trūksta teigiamo savęs suvokimo ir jiems reikia kitų dėmesio, kad išlaikytų savo vertės jausmą.
Jie kenčia dėl savo charakterio
Narcisizmas ir emocinis nejautrumas yra savybės, kurios retai būdingos tikrai laimingiems žmonėms. Atvirkščiai, jos dažnai tampa konfliktų ir kitų žmonių pasipiktinimo priežastimi.
Berno universiteto psichologai patvirtina: tie, kurie turi ryškių narciziškų bruožų, dažniau nei kiti patiria sunkumų santykiuose ir dažniausiai patys tampa to priežastimi.
Kitas Ilinojaus universiteto psichologų tyrimas parodė, kad narcizai dar jautriau nei kiti psichologiniai asmenybės tipai reaguoja į stresą.
Jie gali išmokti empatijos
Vienas nemaloniausių narcizų bruožų yra jų neatidumas kitų žmonių problemoms ir rūpesčiams bei nesugebėjimas įsijausti. Artimus žmones dažnai įžeidžia jų šaltumas ir beširdiškumas. Kartais atrodo, kad artimieji jiems tiesiog nerūpi.
Tačiau Sautamptono ir Surėjaus universitetų psichologai tyrimų metų gavo džiuginančių duomenų: narcizai gali „pažadinti“ savo empatijos jausmą, tačiau tam reikia paprašyti jų įsivaizduoti, ką išgyvena kitas žmogus.
Psichologė Erica Hepper ir jos kolegos paprašė eksperimento dalyvių perskaityti istoriją apie prievartą patyrusią moterį. Dalyviai, kurių narcisizmo lygis buvo palyginti žemas, teigė, kad jie pritaria aukos jausmams. Dalyviai, kurių narcisizmo lygis buvo aukštas, galėjo iš tiesų įsijausti į moters situaciją tik tada, kai tyrėjai paprašė jų įsivaizduoti save jos vietoje.
Beje, prieš eksperimentą abiem dalyvių grupėms buvo parodytas filmas apie smurto šeimoje aukų likimą.