Kartais žmonės elgiasi taip, tarsi būtų filmo ar serialo herojai: jie siekia būti dėmesio centre ir parodyti savo gyvenimą kaip vieną tobulą kadrą. Toks reiškinys vadinamas „pagrindinio veikėjo sindromu“.
Kas yra „pagrindinio veikėjo sindromas“?
Tai reiškinys, kai žmogus suvokia save kaip grožinės literatūros kūrinio, filmo ar televizijos serialo herojų ir įsivaizduoja, kad milijonai žmonių nori sekti jo gyvenimą. Šios sąvokos mokslinėje psichologijoje dar nėra, todėl jos ypatybės yra „neryškios“.
Kai kurie ekspertai mano, kad šiuo atveju asmuo parodo išgalvotą savo paties versiją ir priskiria sau nebūdingus elgesio bruožus. Šis reiškinys gali pasireikšti tiek elgesyje, tiek mąstyme: pavyzdžiui, kaip žmogus suvokia jį supančius įvykius ir žmones.
Šis sindromas populiariausias socialiniuose tinkluose: šiose platformose „herojai“ daugeliu atvejų išsamiai transliuoja savo gyvenimą. Jie skelbia nuotraukas ar trumpus vaizdo įrašus, kuriuose vaizduoja, kaip praėjo jų diena arba kaip jie išgyvena tam tikrą situaciją. Tačiau dažnai rodomas vaizdas būna pernelyg tobulas ir neturi nieko bendra su jų tikruoju gyvenimu.
„Pagrindinio veikėjo sindromo“ požymiai
Pernelyg didelis savo gyvenimo idealizavimas
Tokie žmonės idealizuoja kasdienį gyvenimą, siekia, kad viskas būtų tobula ir gražu, kaip paveikslėlyje. Jei tai pusryčiai, jie visų pirma turi būti estetiški ir fotogeniški. Įprastas „veikėjų“ pasivaikščiojimas taip pat turėtų būti tobulas vizualiai: paslaptingas įvaizdis, makiažas, stilingi aksesuarai…
Noras sukurti tobulą paveikslą padeda tokiems žmonėms pabėgti nuo realaus gyvenimo problemų.
„Gyvenimas“ socialinėje žiniasklaidoje
Žmonės, kuriems būdingas „pagrindinio veikėjo sindromas“, yra linkę afišuoti savo gyvenimą, o socialinė žiniasklaida jiems padeda tai daryti. Jie ten skelbia pranešimus ir kuria vaizdo įrašus apie savo „tobulą“ gyvenimą. Šie žmonės tiki, kad jų gyvenimas įdomus daugybei žmonių.
Įvertinimo poreikis
Tokiems žmonėms reikia grįžtamojo ryšio iš kitų: idealiu atveju jie siekia pritarimo. Paskelbę dar vieną įrašą, jie nori sulaukti kuo daugiau „patinka“ ir peržiūrų, kitaip jausis sugniuždyti.
Tai dažnai pasireiškia ir įprastame gyvenime: jie gali nuolat galvoti apie tai, kaip atrodo kitų akyse. Pagyrimai, dėmesys, visuotinis pritarimas – viso to jiems reikia ne tik socialinėje žiniasklaidoje, bet ir realybėje.
Bėgimas nuo tikrovės
Kurdami idealų paveikslą, „veikėjai“ dažnai ignoruoja realaus gyvenimo problemas. Jos gali gąsdinti, todėl tokie žmonės stengiasi jas suvokti tik kaip dar vieną epizodą iš „filmo“. Tačiau problema ta, kad realybė yra sudėtingesnė už bet kokius siužetus ir ne visada viską galima išspręsti tik keičiant kadrus.
Kitų ignoravimas
Tokio žmogaus gyvenime yra tik vienas pagrindinis veikėjas – jis pats, o visi kiti – antraeiliai personažai. Todėl šie žmonės dažniausiai domisi tik savimi, pažeisdami kitų žmonių asmenines ribas arba tiesiog jų nepastebėdami.
„Pagrindinio veikėjo sindromo“ nauda
- Padidėjusi savivertė – vienas iš pagrindinių šio sindromo požymių yra savo svarbos suvokimas, kuris gali būti naudingas nepasitikintiems savimi žmonėms. Asmuo drąsiau prisiims atsakomybę, išmoks išgirsti savo norus.
- Gebėjimas švelniai išgyventi krizines situacijas – savo gyvenimo siejimas su knyga ar filmu padeda „pagrindiniams veikėjams“ taip giliai neįsivelti į nemalonias situacijas. Taip jie gali suvokti negatyvą kaip dar vieną savo istorijos epizodą ir „persijungti“.
- Tikslų nustatymas – norėdami patvirtinti savo svarbą ir pasijusti „žvaigžde“, tokie žmonės dažnai išsikelia ambicingus tikslus. Juos įgyvendindami ir pakeliui įveikdami iššūkius, jie „rašo“ savo istoriją.
- Kūrybiškumo ugdymas – dažnai tokie žmonės, įsivaizduodami save kaip kūrinio personažą, į savo gyvenimą žvelgia iš šalies. Tai leidžia jiems vienu metu pamatyti kelias įvykio puses ir atitinkamai sugalvoti įvairių jo sprendimo būdų. Paprastai tai neįmanoma be kūrybiškumo.
Vis dėlto, populiariojoje psichologijoje šis sindromas laikomas labiau destruktyviu reiškiniu. Nuolatinis bėgimas nuo tikrovės, savo svarbos viršijimas, idealummo siekimas gali sukelti depresiją ir kitus psichologinius sutrikimus.
Kaip atsikratyti šio sindromo?
Jei pastebėjote šio sindromo simptomus, specialistai pataria su tuo dirbti ir šalinti neigiamas apraiškas. Štai keletas patarimų, kaip „gydyti“ šį reiškinį.
Būkite empatiškesni
Pasistenkite daugiau dėmesio skirti kitų žmonių emocijoms ir jausmams. Jei įtariate, kad žmogui reikia jūsų dėmesio ar pagalbos, pasikalbėkite su juo apie tai tiesiogiai.
Būkite sąmoningi dėl savo veiksmų
Jūsų veiksmai gali įskaudinti kitus, todėl visada savęs klauskite: „Ar man patiktų, jei kas nors taip pat pasielgtų su manimi?“ Atminkite, kad jūsų ribos baigiasi ten, kur prasideda kitų žmonių gyvenimas.
Gyvenkite dėl savęs
Kilus norui ką nors „tobulo“ nuveikti, pasistenkite suprasti, kodėl norite tai padaryti. Ar tai nuoširdus noras, ar tik veiksmas dėl dar vieno įrašo socialiniame tinkle?
Padėkokite
Atminkite, kad kitų pagalba jums nėra jų pareiga, o tik noras. Todėl priimdami pagalbą nepamirškite padėkoti – tai padės palaikyti šiltus santykius.
Padėkite
Kitiems žmonėms taip pat gali prireikti jūsų pagalbos. Jei manote, kad turite išteklių, imkitės iniciatyvos ir pasiūlykite pagalbą savo draugams ar šeimos nariams. Taip galėsite užmegzti nuoširdžius, ilgalaikius ir abipusiai naudingus santykius.