Žmonėms būdingas nepajudinamas įsitikinimas, kad periodiškai pilant į baką 98-ojo benzino galima išplauti degalų sistemą ir apskritai „pagerinti variklį“. Be to sklando legendos apie automobilių degalų oktaninį skaičių. Kai kurie įsitikinę, kad kuo didesnis skaičius benzino pavadinime, tuo geriau automobilis važiuoja. Kiti prieštarauja: toks benzinas, sako, gali sugadinti variklį. Išsiaiškinkime, kas yra tiesa, o kas išgalvota.
Visi daugiau ar mažiau modernūs lengvųjų automobilių benzininiai varikliai yra suprojektuoti ne žemesniam kaip 95 (E5) benzinui. Įdomesnis klausimas – ar į baką pilti 95 (E5) ar 98 (E10) benziną? Daugeliui čia ne viskas akivaizdu. Pabandysime paaiškinti.
Automobilių gamintojai (taip pat ir tie, kurie gamina biudžetinius automobilius) dažnai leidžia automobiliams važiuoti ne tik „standartiniu“ 95 benzinu, bet ir 98 benzinu. Tai nurodoma naudojimo instrukcijoje ir ant bako dangtelio lipduko. Pasirinkimas tarp 95 (E5) ir 98 (E10) benzino yra aktualus daugeliui žmonių.
95 (E5) ir 98 (E10) benzino skirtumai
Kuo 98-asis benzinas skiriasi nuo 95-ojo, visiems aišku – oktaniniu skaičiumi. Kuo šis skaičius didesnis, tuo didesnis atsparumas suspaudimui be detonacijos. Kitaip tariant, aukšto oktaninio skaičiaus degalai iš pradžių skirti padidinto slėgio varikliams su dideliu suspaudimo laipsniu. Tačiau tokie degalai „nepadidinto“ veikimo varikliuose veiks geriau nei jų analogas 95 (E5). Ekspertų teigimu, didelio oktaninio skaičiaus benzinas ne tik sumažina detonaciją, bet ir neleidžia susidaryti nuosėdoms ant įsiurbimo vožtuvų ir degimo kameros sienelių.
Tačiau ne viskas taip tobula, kaip atrodo. Svarbu atsižvelgti į kitą dalyką – degimo laiką. Kuo didesnis oktaninis skaičius, tuo ilgesnis degalų ir oro mišinio degimo laikas, tuo aukštesnė temperatūra degimo kameroje. Tai gali turėti neigiamos įtakos daugelio komponentų, ypač vožtuvų ir katalizatoriaus (ypač jei jis yra per arti variklio bloko), tarnavimo laikui. Naudojant didelio oktaninio skaičiaus degalus taip pat gali šiek tiek padidėti bendra variklio darbinė temperatūra, todėl aušinimo sistema bus priversta dirbti intensyviau.
Jokių problemų
Tačiau, kaip rodo praktika, bet kurio modernaus automobilio su purkštukais perėjimas prie didelio oktaninio skaičiaus degalų iš tikrųjų nesukelia jokių rimtų gedimų. Gąsdinimai yra tvirtai įsišakniję žmonėse ir perduodami iš lūpų į lūpas, kaip ir legendos apie LPG (suskystintas dujas), neva jos degina vožtuvus. Dujų įrangą prisiminėme neatsitiktinai. Lietuvoje yra begalė dujomis varomų automobilių, o dujų oktaninis skaičius yra daug didesnis už geresnio benzino oktaninį skaičių. Dujomis varomi automobiliai naudojami taksi. Jie lengvai įveikia šimtus tūkstančių kilometrų be vožtuvų deginimo ir kitų nesąmonių, apie kuriuos vis dar “pasakoja garažų ekspertai”.
Šiuolaikinių variklių gyvybingumo ir galingumo paslaptis slypi ne tik kokybiškoje „geležyje“, bet ir valdymo elektronikoje. Variklio valdymo blokas nuolat analizuoja daugybę iš jutiklių gaunamų parametrų ir realiuoju laiku valdo uždegimo kampą, degalų ir oro mišinio parametrus bei įpurškimo laiką.
Automobilis savarankiškai pritaiko jėgos agregato darbą prie konkretaus į baką įpilto benzino. Aukštos kokybės programinė įranga leidžia automobiliui be jokių sunkumų naudoti skirtingo oktaninio skaičiaus benziną. Dauguma automobilių savininkų neturėtų bijoti pereiti prie 98 (E10) benzino.
Alyvos keitimas turėtų būti dažnesnis
Pasak ekspertų, šiuolaikinių alyvų gamintojų produktai yra pritaikyti sąveikai su degalinėse esančiais biodegalais.
„Pilant E10 degalus didesnį dėmesį reikėtų atkreipti į stipriai susidėvėjusius variklius, hibridinius automobilius ir automobilius, kurie naudojami išskirtinai beveik tik mieste – tokiais atvejais patariame sutrumpinti intervalus tarp alyvos keitimų“, – sako Andrzejus Husiatynskis, „Total Energies“ Techninio skyriaus vadovas.
Ekspertas pasakoja, kad kiekviename vidaus degimo variklyje nedidelis degalų kiekis patenka į alyvą. Kiek šių degalų yra, priklauso nuo konstrukcinių detalių ir variklio nusidėvėjimo laipsnio.
„Ekstremaliais atvejais, esant prastai variklio techninei būklei ir dažnai paleidžiant šaltą variklį, alyva paprastai būna maždaug 10 proc. praskiesta degalais. E10 degaluose esantis bioetanolis yra higroskopiškas, o tai gali turėti įtakos kalcio ar fosforo ir cinko priedų irimui, tačiau kad tokie reiškiniai pasireikštų, vandens kiekis turi būti didesnis nei 0,1 proc. Vis dėlto, E10 esantys 10 proc. etanolio šiam reiškiniui turi mažiau įtakos, nei dažnas šaltas variklio užvedimas ir važiavimas nepakankamai sušilusiu varikliu. Tai gali pasitaikyti mieste eksploatuojamuose hibridiniuose automobiliuose arba transporto priemonėse, kurios dažnai užvedamos ir eksploatuojamos nedideliais atstumais“, – įspėja „Total Energies“ ekspertas.
Todėl, pasak eksperto, anksčiau minėtiems automobiliams visada rekomenduojama trumpinti intervalus tarp alyvos keitimų, o E10 degalų naudojimas tam gali būti papildomas argumentas.
Siekiant mažinti aplinkos taršą, nuo 2009 m. E10 benzinas buvo palaipsniui diegiamas visoje Europoje ir šiuo metu šiuos degalus galima įsigyti daugiau nei 18-oje ES šalių: Austrijoje, Belgijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Danijoje, Estijoje, Suomijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Airijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Liuksemburge, Nyderlanduose, Rumunijoje, Slovakijoje, Švedijoje ir kt.
Pili saliarką (dyzeliną) ir vargo nematai😉
Ypač BY ir RUS gamybos.