Kiekvieną rudenį miškų takai prisipildo grybautojų, su kibirais ar pintinėmis rankose, ieškančių vertingų miško gėrybių. Lietuviai su malonumu socialiniuose tinkluose dalijasi surinktų grybų nuotraukomis. Kartkartėmis komentaruose po įrašais kyla klausimas ir didelės diskusijos – kaip teisingai rinkti grybus – pjauti, sukti ar rauti nuo šaknies.
Daugiau kaip 30 metų grybaujantis Stasys K. papasakojo, kokią reikšmę grybai turi ekosistemai ir ką rinkdami grybus turėtų žinoti grybautojai.
Stasys pažymi, kad grybai yra gyvas organizmas, seniausias ir labai sudėtingas. Žmonės mato tik galutinį produktą. O kas slypi apačioje, koks tai organizmas, kokie jo reikalavimai, kad susidarytų tos kepurėlės su kotukais.
„Tikrasis grybų organizmas, grybiena, randamas dirvožemyje, pūvančioje medienoje ar kitame organiniame substrate. Grybo, kaip ir bet kurio kito gyvo organizmo, užduotis – dauginimasis ir šią funkciją jis atlieka vaisiakūnių – grybų sąskaita. Po grybo kepurėle yra vamzdeliai arba plokštelės – tai grybo sporų aparatas. Ant jo susidaro įvairių formų ir dydžių mikroskopinės sporos. Kai grybas subręsta, sporas ore išsklaido vėjas arba vabzdžiai. Jeigu joms susidaro palankios sąlygos, jos gali sudygti ir suformuoti naują grybą. Kol grybas subręsta ir suformuoja naujus grybus, praeina keleri ar net dešimtys metų. Dabar pažiūrėkite: grybas formuoja grybieną, kad galėtų daugintis. Jei jis neatlieka savo funkcijos – yra surenkamas arba suvalgomas – grybas sukaupia visas jėgas ir bando vėl išleisti grybą. Ir taip tęsiasi tol, kol pritrūksta išteklių. Tačiau jei grybas yra turtingame substrate ir turi pakankamai maistinių medžiagų, jis gali lengvai suformuoti daug naujų grybų.“, – sako Stasys.
„Gamtoje yra daug grybų, kurių žmonės nerenka. Jie lieka, džiūsta, pūva, juos suėda gyvūnai ar vabzdžiai, ir tai grybui nekenkia. Kitais metais iš tų pačių grybų išauga nauji grybai, todėl ginčai dėl grybų pjovimo yra žmonių prietarai”, – apibendrino ekspertas.
Grybų pjovimas: tradicinis būdas
Grybų pjovimas aštriu peiliu yra vienas iš populiariausių ir dažniausiai rekomenduojamų būdų. Pjaunant grybą ties kotu, jo šaknų sistema lieka dirvožemyje, o tai, teigiama, padeda grybienai tęsti savo augimą. Mokslininkai patvirtina, kad grybiena yra sudėtingas tinklas, kuris nesibaigia vien tik matoma grybų dalimi. Nupjovus grybą, šaknys toliau išlieka aktyvios ir gali duoti daugiau grybų ateityje.
Taip pat šis būdas yra palankus ir praktiniais sumetimais – surinktus grybus lengviau paruošti, nes grybų kotai būna švarūs ir nepažeisti. Tai sumažina jų valymo laiką namuose.
Grybų sukimas: prieštaringa praktika
Grybų sukimas, kuomet kotas yra atsargiai pasuktas ir ištrauktas iš dirvožemio, taip pat yra dažnai praktikuojamas. Šis metodas taip pat turi savo šalininkų. Jie teigia, kad grybą pasukus, natūraliai paliekamas švaresnis pjūvio paviršius, ir tai gali padėti grybienai apsisaugoti nuo ligų ar kenkėjų. Tačiau gamtininkai šio metodo atžvilgiu yra nevieningi.
Vienas iš dažniausiai girdimų argumentų prieš sukimo metodą yra tai, kad net ir atsargiai pasukus, galima pažeisti grybieną po žeme. Pažeista grybiena gali sulėtinti savo regeneracijos procesus, o tai gali turėti neigiamos įtakos grybų populiacijai ilguoju laikotarpiu.
Rovimas: senovinis, bet retai rekomenduojamas
Grybų rovimas, kuomet grybas ištraukiamas kartu su visa šaknų sistema, yra mažiausiai rekomenduojamas metodas. Rovimo praktika buvo dažna senovėje, tačiau šiuolaikiniai ekologai ir grybų ekspertai ją vertina kritiškai. Rovimas ne tik pažeidžia grybieną, bet ir gali sutrikdyti miško ekosistemą.
Pašalinus grybą su visa šaknų sistema, grybiena lieka labiau pažeidžiama grybų ligų, o tai gali turėti ilgalaikį poveikį. Be to, rovimo būdu dažnai ištraukiamas ir didesnis kiekis dirvožemio, kas gali neigiamai paveikti aplinkinius augalus ir jų šaknų sistemas.
Mokslininkų nuomonės
Moksliniai tyrimai šiuo klausimu nėra vienareikšmiai. Kai kurie tyrimai rodo, kad, jei grybų rinkimas atliekamas atsakingai, grybienai beveik nepadaroma jokios žalos, nepriklausomai nuo metodo. Tačiau dauguma gamtininkų ir ekologų visgi rekomenduoja grybų pjovimą kaip mažiausiai žalingą ir labiausiai tausojantį metodą.
Pasak Vokietijos ekologų, pagrindinis dalykas, į kurį reikia atsižvelgti renkant grybus, yra tai, jog negriautume grybienos po žeme, nes būtent ji yra atsakinga už grybų dauginimąsi ir būsimą derlių.
Ką pasirinkti grybautojui?
Atsakant į klausimą, ar grybus reikia pjauti, sukti ar rauti, dauguma ekspertų rekomenduotų grybų pjovimą. Tai mažiausiai invazinis metodas, leidžiantis išsaugoti grybieną ir užtikrinti miško ekosistemos stabilumą. Sukimo metodas gali būti naudojamas, tačiau reikia tai daryti labai atsargiai.
Taigi, kaip teigia ekspertai, rausite ar pjausite – jokio skirtumo nėra. Svarbiau yra bendra grybavimo kultūra. Svarbu, kad jums praėjus mišku neatrodytų, kad čia praėjo šernų banda.
Roviau ir rausiu.